Maisto priedų žinynas

Iš karto įspėju, kad kai kurios šio mėnesio maisto naujienos, atrodo, skirtos neurotikams bei norintiems visiškai nustoti valgyti. Taigi, važiuojam:

• LNK laidoje “Paskutinė instancija” galite pamatyti interviu su “Sveiko vaiko” komanda, pasakojančia apie maisto priedus ir jų poveikį organizmui.
• Listerijos - patogeniniai mikroorganizmai, kurie dėl technologinių pažeidimų gali veistis sūrio, žuvies ir mėsos produktuose. Įdomiausia tai, kad iš 551 mėginio, kurį pernai ištyrė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 34 (apie 6%) buvo užkrėsti šiais patogenais, pavojingais žmogaus sveikatai. Belieka pasidžiaugti, kad siunta tokio sūrio, skirto eksportui į Rytų Europą, buvo laiku sustabdyta.
• Dar viena provokuojanti antraštė - “Vilniaus dienos” straipsnyje “Maistas skardinėse - tiksinti bomba“, kuriame rašoma apie konservus, kurie gali sukelti alerginį apsinuodijimą histaminu.
• Europos komisija įteisino naują maisto “pagerinimo” priemonę - mėsos klijus, kurie leidžia, tiesiogine prasme suklijuoti iš skirtingų mėsos produktų gaminamas prekes. Apie tai rašoma “Atgimimo” straipsnyje, o angliškai galima paskaityti švediškame naujienų portale “The Local”.
• Ta pati LNK laida “Paskutinė instancija” praneša apie javų nupurškimą glifosatu, žmogaus organizme galinčiu sukelti mutagenines reakcijas, bei ten pat vaizdžiai aprašo dešrelių sudėtį. Tiesa, gamintojai šią informaciją skuba paneigti. Diena.lt bando viską užglaistyti spėjimu, kad prisitaikymas prie cheminio maisto - viso labo žmogaus evoliucijos dalis.
• Na ir visiškai nuobodžios naujienos: atmestas “Danone” teiginys apie kūdikių mišinio poveikį imunitetui, į rinką nepateko dar viena siunta pesticidais užterštų apelsinų, nebuvo paženklinti turkiški saldainiai su GMO, griežtinama azijietiškų saldumynų kontrolė.
• Pabaigai, kad ne viskas būtų taip nyku ir pesimistiška, galima kartu su panevežiečiais pasidžiaugti mažais naminių koldūnų gaminimo cechais. Beje, smalsu, ar tokių yra ir kituose miestuose - gal kas žinote ir galite parekomenduoti?
• Ir dar viena naujiena - Europos Komisija patvirtino ES ekologiško gaminio logotipą. Tiesa, jis kiek keistokai atrodo… Ženklinimas prasideda šių metų liepos mėnesį.

Uff, dabar jau tikrai viskas. Zigmas Karpis linki saulėto kovo ir eina sodinti savo kasmetinio bazilikų darželio. Smagaus!

 Išmindę visų su maistu ir sveikata susijusių valstybinių institucijų slenksčius, supratome, kad ir kaip jie agituotų rinktis, kuo natūralesnį maistą - jų rankos yra surištos Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymais. Reikia suvokti, kad savimi pasirūpinti galime tik mes patys ir esamą situaciją pakeisti galime tik aiškiai išreikšta valia ir konkrečiais veiksmais.

Nuo kovo 1d. iki rugsėjo 1d. inicijuojame socialinę akciją “Už maistą be chemijos”, kuria norime parodyti, kad mes, visuomenė, galime būti balsas, kuris turi įtaką. Pirkdami skonio ir kvapo stiprikliais ir dažikliais “praturtintą” antrarūšį maistą, pasisakome už tai, kad šių produktų rinkos dalis ir kiekiai parduotuvių lentynose didėtų.

Akcijai iškristalizavome tris pagrindinius veiksmus, kuriems reikia Jūsų pagalbos.

1. Pagal Europos vartotojų asociacijos (BEUC) atliktą tyrimą 60% apklaustųjų neskaito ir nesidomi maisto produkto sudėtimi. Yra sunku perskaityti mažą šriftą ir suprasti, kas slepasi už skaitmenimis ir cheminių elementų pavadinimais užkoduotų etikečių. Bet visai nesidomėdami sudėtimi skatiname investuoti ne į produkto kokybę, o į etiketės dizainą. Taip prisivalgome dažų ir chemikalų, kurių leistinos normos “nekenkia” mūsų organizmui. Tad skaitykime sudėtis, domėkimės, kas ten parašyta, ir svarbiausia padėkime kitiems suprasti.

2. Skonio ir kvapo stipriklis E621(mononatrio glutamatas, MSG) yra vienintelis maisto priedas, kurio metinė apyvarta tris kartus viršija planuojamą 2010m. Lietuvos nacionalinį biudžetą. Per metus grynų miltelių parduodama už 30mlrd. Eurų, todėl jis niekada nebus uždraustas įstatymais, nes visada atsiras naujų tyrimų, įrodančių, kad jisai nekenkia, o leistinus naudoti kiekius galima padidinti. Pirkdami produktus su E621, mes ne tik suvartojame antrarūšį maistą, bet ir pripildome kišenę tų, kurie jį gamina.

3. Praėjusiais metais LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė 1183 atvejus, kuomet buvo pažeista maisto gamybą reglamentuojanti higienos norma. Vasarą Lietuvą sukrėtė trys įvykiai: Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos embargas mūsų šalyje pagamintiems maisto produktams. Lietuvoje baudos už pažeidimus yra nepateisinamai menkos (100 -2000Lt.), tad dažnai gamintojui yra pigiau ją sumokėti ir toliau pažeidinėti. Turime inicijuoti įstatymo pataisą, kuria bus pakeltos baudos gamintojams dėl HN 19:2003 pažeidimų.

Maistas neturi “nekenkti”, maistas turi papildyti energijos, vitaminų ir mineralų atsargas, kad organizmas būtų sveikas ir energingas.

Noriu pristatyti naują skiltį “Sveiko vaiko” bloge. Jau kurį laiką kasdien braukdamas žvitrią akį per įvairaus plauko lietuvišką žiniasklaidą, pastebėjau įvairių straipsnių, susijusių su maisto aktualijomis Lietuvoje: apie norimus priimti įstatymus, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą, naujas ekologines iniciatyvas ir taip toliau. Nutariau juos rinkti ir kiekvieno mėnesio pabaigoje trumpai apžvelgti čia. Kodėl? Nes “Sveikas vaikas” auga, valgo, dairosi ir domisi pasauliu aplink save.
Taigi, pradedam:

• “Ūkininko patarėjo” straipsnis “Kaip rinktis maisto produktą - pagal kainą, skonį ar išvaizdą?” nagrinėja, kuo skiriasi tie patys produktai, pagaminti skirtingų gamintojų, kas lemia jų skonį bei kainą.
• “Lietuvos žinios” atkreipia dėmesį į menkas nuobaudas, skiriamas importuotojams ir gamintojams už nekokybišką arba sveikatai kenksmingą produkciją.
• Per pastarąjį mėnesį pasirodė net keli pranešimai apie pesticidais užterštus vaisius bei daržoves: apelsinus iš Egipto, apelsinus iš Turkijos, baklažanus iš Lenkijos. “Bernelių smuklės” salotos buvo užkrėstos salmonelėmis, “Veiverių majonezo” turinys neatitiko etiketės, mėsos gaminiai, pavyzdžiui, dešrelės nebūtinai gaminamos iš mėsos. O per 2009 metus saugos reikalavimų neatitiko iš viso beveik 600 tonų maisto gaminių.
• Nepaisant visų žinių, dėl kurių galima ilgai niurzgėti virtuvėje, malonu, kad skilandis pateko į europinį tradicinių gaminių registrą.
• Pabaigai - viena tikrai gera naujiena: seimo narys Gediminas Navaitis siūlo matinimo įstaigų valgiaraščiuose žymėti patiekalus su genetiškai modifikuotais organizmais.

Kol kas tiek.
“Sveiko vaiko” bičiulis Zigmas Karpis linki sėkmės ir tikisi pasimatyti kitą kartą!

Džiaugiamės, kad pagaliau atsirado pirmieji ženklai, pranešantys, kad mūsų iniciatyvą išgirdo ir gamintojai. Šiandien gavome laišką iš „Nemateko“, kad jie nusprendė pašalinti maisto priedą E621 iš “Mažylių”  virtos dešros.

Giriame juos už šį žingsnį ir keliam nykščius aukštai į viršų. Tikimės, kad tai taps puikia tradicija ir sektinu pavyzdžiu visiems kitiems Lietuvos gamintojas.

Šią savaitę savo kailiu patyrėme, ką reiškia apsinuodyti nekokybišku maistu. Savaitgalį kaimo sodyboje radom kedro riešutų, kurių galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Kadangi kedro riešutai labai sveika, tai prikirtom jų po kelias saujas. Po kelių dienų valgant pradėjome jausti šlyktų kartumą. Paaiškėjo, kad mūsų sveikieji riešutai priklausė partijai, kuri tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vasarą buvo išimta iš prekybos.

Kedro riešutai buvo pašalinti dėl to, kad pavartojus jų jaučiamas nemalonus kartumas burnoje. Nors valgant riešutus kartumas nejaučiamas, vėliau jis atsiranda visada vos tik sudirginami burnos receptoriai. Kartumas gali išsilaikyti net iki dviejų savaičių (mums laikosi jau savaitę:/ ).

Lietuvoje Nacionalinėje maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištyrus riešutus sveikatai kenksimingų medžiagų nebuvo rasta. Tačiau tyrimas patvirtino, jog kartumą sukelia riešutai, nes jų branduolių juslinis įvertinimas yra nepatenkinamas.

Tad jei savo virtuvėje aptiksite kedro riešutų, kurių kilmės šalis Kinija, neabejokite – jų vieta yra šiukšliadežėje.

Norime pasveikint visus su šventėmis ir padėkoti už tai, kad visus metus buvote kartu. Ačiū visiems, kurie padėjo ir padeda mums pildyti produktų katalogą. Kai kurie Jūsų padarė milžinišką darbą – nepatingėjo ir suvedė neįsivaizduojamus kiekius produktų. 

Dėkojame Jums labai labai, o Robotui Dariui(atsiuntė 481 produktą), Plikam(186), Tomukui(139), Lejai(69) ir Rassiokai(51) dovanojame „Sveiko vaiko“ virtuvines prijuostes.

Ačiū, ir skanių švenčių :*

Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus (2000/13/EB; HN 119 ir kt.) ant maisto produktų pakuočių nereikia žymėti priedų, kurie galutiniame produkte neatlieka jokios funkcijos. Ši nuostata suprantama, tačiau reiktų žinoti, jog pavieniais atvejais kai kuriuose produktuose maisto priedų vis tik išlieka ir nors galutiniame produkte jie neatlieka jokios funkcijos – žmogaus organizmui gali sukelti šalutines reakcijas. Vienas iš pavyzdžių – krevetės.

Krevetės laikomos pačiomis populiariausiomis iš jūros gėrybių ir yra labai vertinamos gurmanų (gausu baltymų, nesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių bei mineralų seleno, geležies, fosforo, magnio, cinko, vitaminų D, B12, B3).

Deja, tiesa apie krevetes ir ta, kad jos yra auginamos specialiose „krevečių fermose“ Azijoje ir Lotynų Amerikoje,o iš ten patenka į kitas šalis. Paprastai tik ištrauktos iš vandens, krevetės greitai pajuoduoja, nes jose esanti amino rūgštis tirozinas reaguoja su deguonimi ir virsta tamsiu pigmentu melaninu (Marshall, 2000). Siekiant išsaugoti krevetes kokybiškas, iš karto po sugavimo jos yra kelioms minutėms dedamos į talpas su konservuojančia medžiaga, pavyzdžiui, natrio bisulfito (E 222) tirpalu. Po to krevetės yra atšaldomos ir vežamos į fabrikus, kur jas dar kartą atšaldo, apdoroja natrio bisulfitu, išvalo, suskirsto pagal dydį, pakuoja ir tada greitai užšaldo (McEvily, 1991; Bean, 1998).

Šitaip krevetės išlaikomos šviežios ir kokybiškos, o ant pakuotės nereikia žymėti jokių maisto priedų. Tačiau galutiniame produkte maisto priedai visgi išlieka.

Antai La Laguna universiteto Ispanijoje mokslininkai nustatė, kad tokiose užšaldytose krevetėse išlieka daugiau nei 150 mg sulfitų viename kilograme krevečių (Hardisson, 2002). Pagal Lietuvos higienos normą HN 53, maksimalus leidžiamas sulfitų kiekis vėžiagyviuose yra 150 mg/kg. Sulfitai  yra medžiagos, kurios sukelia alergijas, ypač jautresniems žmonėms.

Be to krevečių auginimo metu yra naudojama ir daugiau žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, nors ir nedideliais kiekiais, bet išliekančių galutiniame produkte. Tai pesticidai, antibiotikai, koncentruoti pašarai (Gräslund, 2001; Johnston, 1998; Yulin, 2000). Didelį susirūpinimą mokslininkams kelia tai, kad šių medžiagų su maistu patenka į žmogaus organizmą, kur jos veikia kaip kancerogenai (vėžį sukeliančios medžiagos), žmogaus metabolizmą ir nervų sistemą trikdantys, imunitetą silpninantys bei bakterijų atsparumą antibiotikams didinantys junginiai (Dinham & Jacobs, 2002; EJF, 2003; Sapkota, 2008).

Žinoma, arčiau pusiaujo esančiose šalyse galima gauti vietiniuose vandenyse sugautų laukinių krevečių, kuriose nėra aukščiau minimų medžiagų. Todėl laikykimės geografiškumo, valgykime tai, kas randasi mūsų klimato zonoj ir keliaukime į svečias šalis pasmaguriauti.

Straipsnį parengė lankytoja Aušra.

Netrukus turėtų pasibaigti terminas, kurio metu Didžiosios Britanijos gamintojai buvo paraginti geranoriškai išimti iš produkcijos vaikų hiperaktyvumą skatinančius dažiklius. Laisva valia prisijungti prie šio kvietimo gamintojams pasiūlė Jungtinės Karalystės valstybinė maisto standartų tarnyba, įvertinusi Southampton universitete atlikto tyrimo rezultatus.

750,000£ kainavusio tyrimo metu buvo įrodytas ryšys tarp produktų, kuriuose yra dirbtinių dažiklių, vartojimo ir hiperaktyvaus elgesio apraiškų. Tyrimo duomenimis 6 dažikliai: Tartrazinas(E102), Chinolino geltonasis (E104), Saulėlydžio geltonasis FCF (E110), Azorubinas (E122), Ponso 4R (E124), Alura raudonasis AC (E129) ir konservantas natrio benzonatas (E211) gali sukelti vaikų hiperaktyvumą.

Visi tyrime naudoti priedai yra leidžiami Europos Sąjungos ribose, todėl teisiškai šie priedai negali būti uždrausti. Atsižvelgus į tai, JK valstybinė maisto standartų tarnyba žengė kitą žingsnį - kartu su vartotojų asociacijomis viešai paragino visus gamintojus iki 2009 metų pabaigos geranoriškai pašalinti vaikų hiperaktyvumą sukeliančius dažiklius.

Akivaizdu, jog masiškai dalyvauti akcijoje maisto tiekėjus paskatino ir viešojoje erdvėje daromas spaudimas bei visuomenės susirūpinimas.

Nacionalinės Anglijos spaudos vedamieji straipsniai mirgėdavo štai tokiais pavadinimais: „Maisto standartų tarnyba kviečia uždrausti šešis vaikų hiperaktyvumą sukeliančius dirbtinius dažiklius - The independent“, „Maisto komisija kritikuoja Cadbury ir Mars, kad jie naudoja uždraustus dirbtinius dažiklius- Food Business review“, „Sainsbury laimi pirmieji atsisakę produktų su dirbtiniais dažikliais – Mail Online “ ir pan.

Kampanija taip pat aktyviai vykdoma ir internetinėje erdvėje – atsirado oficialios interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie tyrimą, nurodoma, kokie gamintojai jau prisijungė prie akcijos. Vartotojai taip pat aktyviai komunikuoja – interneto svetaineje „netmums.com“ nurodoma kokie prekiniai ženklai nenaudoja dirbtinių dažiklių. Kitoje svetainėje - „actiononadditives.com“ viešinami produktai, kurių derėtų nepirkti, nes juose yra bent vienas iš dažiklių.

Nepaisiant to, kad reikalavimas nenaudoti hiperaktyvumą galinčių sukelti dažiklių nėra teisiškai privalomas, o remiasi tik geranoriška valia, dar nepriartėjus termino pabaigai, didieji JK gamintojai, tokie kaip „Heinz“, „Greenbay“ ir kt. pakluso prašymui, prie jų prisijungė prekybos centrai: „Sainsbury“, „Marks & Spencer“ bei kavinės ir restoranai. Iš viso šiuo metu prie judėjimo yra prisijungę 4 restoranų tinklai, 9 prekybos centrų tinklai ir net 45 gamintojai.

Viešosios nuomonės įtaką patvirtina ir socialinę atsakomybę rodantis užrašas „Mars“ kompanijos tinklapyje - „ Mes žinome, jog dirbtiniai dažikliai kelia rūpestį vartotojams, todėl 2006 metais pradėjome juos šalinti iš savo produkcijos. Mes dirbame tam, kad iki 2009 metų pabaigos panaikintume Southampton dažiklius iš mūsų šokolado produktų …“

Pabaigai norėtųsi paminėti dar vieną įdomų faką. Ne visi tyrime naudoti maisto priedai yra ribojami. Tarybos nuomone, kadangi E211 yra konservantas, o ne dažiklis, jo pašalinimas iš gamybos sukeltų ženklų technologinį ir finansinį iššūkį. Dėl šios priežasties pašalinti konservantą E211 nebuvo prašoma. Nepaisant to, jau 2008 metais “Coca-Cola” kompanija savo gamyboje jo nebenaudojo - tačiau tik ten, kur kilo vartotojų susidomėjimas - tai yra Didžiosios Britanijos ribose.

Vokiečių profesorius M.Hermanussenas kartu su keletu bendraminčių mokslinkų atliko tyrimą, įrodantį aromato ir skonio stipriklio E621 sąryšį su nutukimu ir žemaūgyste. Ypatingai tai svarbu dar augantiems organizmams, nes vartojant šiuo priedu paskanintą maistą, rizikuojame ne tik stipriai nutukti – taip pat gali ženkliai sumažėti augimo hormonų kiekis organizme. Maisto priedą vartojant nėščiosioms, gali kisti jų būsimų mažylių ūgis.

Eksperimentinės studijos metu įrodyta, jog kartu su maistu vartojamas E621 gali sukelti neuroninį toksiškumą – t.y. sukelti stiprų nepasisotinimo jausmą ir sumažinti augimo hormonų kiekį. E621 pažeidžia skonio centrus smegenyse, sutrikdo hipotalamo gebėjimą reguliuoti apetitą ir galiausiai lemia žmogaus nutukimą. Nustojus vartoti priedą, organizmo funkcijos atsistato.

Ypatingai susirūpinti turėtų būsimos mamytės. Nėštumo metu didesnes E621 dozes gavusios žiurkės susilaukė palikuonių, kurių ūgis buvo ženkliai sumažėjęs. Augant, naujagimių ūgio matavimai taip ir išliko žemiau normos.

Šalutinis poveikis išryškėja tik vartojant mononatrio glutamatą dideliais kiekias. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog bandymų metu didžiausia žiurkėms duodama koncentracija tik nežymiai viršijo oficialiai leidžiamą žmonių mitybos normą. Be to, E621 yra taip plačiai naudojamas maisto produktų racione (mėsa, greiti užkandžiai, sriubos, padažai ir t.t.), jog labai sunku apskaičiuoti, kiek žmogus iš tiesų per dieną jo suvartoja.

Susisiekėme su M. Hermanussenu ir jis sutiko paviešinti visą tyrimą – tad, jei kam įdomu, visą jį galite perskaityti čia.

Rugsėjo pabaigoje parduotuvių lentynas turėtų pasiekti „Sveikas vaikas“ ženklu pažymėti maisto produktai. Pirmieji gamintojai suskubę įrodyti, jog jų produkcijoje nėra naudojami cheminiai maisto priedai – kauniečių kukurūzų ir sausų pusryčių gamykla „Palasėja“ bei kėdainiškių „Krekenavos“ agrofirma.
Kiekvienas gamintojas pateikė ištirti po vieną savo gaminį - UAB „Palasėja“ sausus „Cinamoni“ pusryčius, UAB „Krekenava“ - pieniškas dešreles „Be E“. Abu gamintojai į mus kreipėsi vos tik paskelbus, kad siūlome ženklinti produktus, tačiau ilgokai užtruko pats tyrimas.
Vienas gamintojas tyrimui atnešė visą maišą gaminio, bet siekiant išvengti subjektyvumo, abu produktus nupirkome Vilniaus prekybos centruose, o atneštąją partiją suvalgėme:)
Pasikonsultavę su NMVRVI specialistais, kiekvieną produktą tyrėme nuo tai produktų subgrupei būdingų maisto priedų. Dirbtinai pridėtų priedų ir GMO šiuose produktuose nebuvo rasta.
Daugiau informacijos: www.ištirtas.lt